Asmens duomenų teisinė apsauga

shutterstock_136826249

Asmens duomenų apsauga – viena iš žmogaus teisių gynimo sričių, o žmogaus teisė į asmens duomenų ir privatumo apsaugą yra viena iš pamatinių žmogaus teisių, priskirtinų prie modernių teisių, būdingų išsivysčiusioms šalims. Demokratinėje teisinėje visuomenėje svarbi pusiausvyra tarp viešųjų ir privačiųjų interesų, žmogaus teisės gauti ir skleisti informaciją bei teisės į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui.

Lietuvoje asmens duomenų teisinę apsaugą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kurio tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. Taip pat asmens duomenų apsaugą reguliuoja Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti teisės aktai, kuriais remiantis asmens duomenų apsauga – tai teisinių, techninių, organizacinių priemonių visuma, skirta apsaugoti asmens duomenimis nuo neteisėto ar atsitiktinio asmens duomenų tvarkymo, kiek tai susiję su žmogaus konstitucine teise į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) yra asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija, kuri rūpinasi, kad būtų ginama žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisė tvarkant asmens duomenis Lietuvoje. VDAI prižiūri asmens duomenų tvarkymą verslo, profesiniais tikslais, tačiau nekontroliuoja asmeniniais poreikiais tvarkomų asmens duomenų.

Į VDAI Lietuvos žmonės vis aktyviau kreipiasi gindami savo privatų gyvenimą, pavyzdžiui, skundžiasi dėl galimo privatumo pažeidimų namų savininkams įsirengiant vaizdo stebėjimo kameras, darbdaviams stebint darbuotojus ar susirūpinus galimai neteisėtu jų atvaizdo panaudojimu. Taip pat teiraujasi, ar galima fotografuoti asmens dokumentą teikiant tam tikras paslaugas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris pakeitė 1984-ųjų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Įsigaliojus šiam naujam teisės aktui, padidėjo baudos ir už asmens duomenų apsaugos pažeidimus. Jos reglamentuotos 82 ir 83 kodekso straipsniuose.

Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad pažeidus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo asmens duomenų apsaugos srities nuostatas gali būti skiriama baudos:
– asmenims 150–580 Eur, už pakartotinį pažeidimą 550–1 200 Eur;
– juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 300–1 150 Eur, už pakartotinai padarytus nusižengimus 1 100–3 000 Eur.

Aktuali tema – ir informacija apie asmens duomenis įvairiose interneto paieškos sistemose ar valstybės registruose. Pažymėtina, jog, pavyzdžiui, norint pašalinti duomenis apie save įvairiose internetinėse paieškos platformose, galima kreiptis ir tiesiogiai į duomenis tvarkančią įstaigą su užklausa neviešinti asmens tapatybę atskleidžiančių duomenų.

Daugiau informacijos apie asmens duomenų apsaugą galite rasti paspaudę šią nuorodą.