D.U.K.

Kas yra valstybės garantuojama teisinė pagalba?

Valstybės garantuojama teisinė pagalba – Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama pirminė teisinė pagalba ir antrinė teisinė pagalba.

Kas yra pirminė teisinė pagalba? Kur kreiptis norint gauti pirminę teisinę pagalbą ir kam ji teikiama?

Pirminė teisinė pagalba – vienos valandos trukmės teisinės informacijos teikimas ir teisinės konsultacijos aktualiu teisiniu klausimu savivaldybėje. Ją gauti turi teisę visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.

 

Pirminė teisinė pagalba teikiama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Ši teisinė pagalba apima teisinės informacijos suteikimą, teisines konsultacijas ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimą. Taip pat ši teisinė pagalba apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą. Pirminė teisinė pagalba neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.

 

Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.

 

Pirminė teisinė pagalba teikiama miestų ar rajonų savivaldybėse pagal asmens gyvenamąją vietą. Pirminė teisinė pagalba yra suteikiama iš karto. Tokios galimybės nesant, besikreipiančiam asmeniui yra pranešama apie kitą priėmimo laiką, ne vėlesnį kaip 5 dienos nuo jo kreipimosi.
Išsamesnės informacijos ieškokite www.teisinepagalba.lt.

Kas yra antrinė teisinė pagalba, kur ją galima gauti ir kam ji teikiama?

Antrinė teisinė pagalba – tai valstybės garantuojama advokato pagalba teisminiame procese. Ji apima dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimą išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:

  • Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą (pirmajam pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 9 MMA (MMA – minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 325 Eur, dydžio, t.y. 2 925 Eur metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 3 MMA per metus (975 Eur);
  • Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje, numatančiame sąrašą asmenų, kuriems antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turtą ir pajamas (pvz., asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį; nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje; asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą; asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose; asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti; asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą; asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti; skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena; nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą; nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais); nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas; asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, taip pat neveiksniais pripažinti asmenys bylose dėl globos ir neveiksniu pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu; asmenys bylose dėl gimimo registravimo; asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija); kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais); kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.

Antrinė teisinė pagalba teikiama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje Vilniuje ir jos skyriuose Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Kokia pajamų dalis gali būti išskaitoma išieškant skolas?

Pagal Civilinio proceso kodekso 736 straipsnį, išieškant skolą iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, išskaitoma 20 proc. gaunamų lėšų.
Jeigu skolos išieškomos pagal kelis vykdomuosius dokumentus, iš darbo pajamų dalies, neviršijančios MMA, gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 50 proc. lėšų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dalies, viršijančios MMA, išskaitoma 70 proc. lėšų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Išskaitų dydis taip pat priklauso nuo įsiskolinimo rūšies. Tuo atveju, jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas arba žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimas, iš Vyriausybės nustatytos MMA dalies gali būti išskaitoma iki 50 proc. pajamų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Skolininkas, išlaikantis nedarbingus šeimos narius, turi galimybę pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 3 dalyje numatyta lengvata. Antstoliui galima pateikti rašytinį prašymą, kuriuo remiantis, jei darbo užmokestis viršija Vyriausybės nustatytą MMA, išskaitoma pajamų dalis gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.

Pagal Civilinio proceso kodekso 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:

1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;

2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;

3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos;

4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;

5) laidojimo pašalpa;

6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai;

7) išeitinės išmokos.

Per kiek laiko turi būti įvykdomas teismo sprendimas? Kada kreipiamasi į antstolį?

Įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas, todėl turi būti įvykdomas nedelsiant, jeigu sprendime nenurodytas įvykdymo terminas, kaip galima greičiau. Jeigu asmuo po teismo ar kitos institucijos sprendimo per įstatyme įtvirtintus terminus geranoriškai nesumoka skolos arba neįvykdo kitos prievolės, sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.Antstolio atliekamas priverstinis sprendimų vykdymas yra paskutinė teisingumo vykdymo priemonė. Ji taikoma, kai asmuo laiku neįvykdo savo prievolės ir nepasinaudoja įstatymų suteikiamomis galimybėmis atidėti skolos mokėjimą ar išdėstyti jį dalimis.

Kur galėčiau pateikti skundą dėl antstolių procesinių veiksmų?

Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas.
Skundas dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų ar atsisakymo tokius veiksmus atlikti antstoliui pateikiamas per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kada skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, vieną skundo egzempliorių jis privalo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

 

Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

 

Jeigu antstolis per nustatytą terminą skundo neišnagrinėjo arba patvarkymo, kuriuo atsisakė patenkinti skundą, kartu su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti tiesiogiai apylinkės teismui.
Kitus asmenų prašymus ir skundus dėl antstolių veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kurie nagrinėjami aukščiau nurodyta tvarka, nagrinėja Lietuvos antstolių rūmai (Konstitucijos pr. 15/5, LT-09319 Vilnius) arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius). Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija paprastai nenagrinėja asmenų prašymų ir skundų, kurie nebuvo nagrinėti Lietuvos antstolių rūmuose.

Kokie antstolio įgaliojimai teikiant paslaugas?

Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnį, antstolis gali teikti tik Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme išvardytas paslaugas:

  • saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese;
  • konstatuoti faktines aplinkybes;
  • perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo;
  • teikti teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teismuose bei atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis;
  • aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą;
  • tarpininkauti vykdant turtines prievoles;
  • teikti bankroto administravimo paslaugas.

Kokios yra antstolio sprendimų vykdymo išlaidos ir kokia jų išieškojimo tvarka?

Vykdant įstatymų numatytus vykdomuosius dokumentus antstoliui priklausančios vykdymo išlaidos skirstomos į:

  1. vykdomosios bylos administravimo išlaidas, būtinas kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti (būtinas vykdymo išlaidas);
  2. vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje (papildomas vykdymo išlaidas);
  3. atlygį antstoliui už vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.

 

Visos vykdymo išlaidos, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal šioje Instrukcijoje nustatytus dydžius, nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos.

Kokiais būdais gali būti priimtas palikimas ir koks yra palikimo priėmimo terminas?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyti du palikimo priėmimo būdai: faktinis paveldimo turto valdymasir  kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Įstatymas numato trijų mėnesių terminą palikimui priimti nuo palikimo atsiradimo dienos.

Kokie asmenys turi teisę į privalomąją palikimo dalį?

Įstatyme yra numatytas baigtinis sąrašas asmenų, turinčių teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu jiems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas ir neturi reikšmės, koks yra testamento turinys. Tai palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Minėti asmenys turi teisę paveldėti pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Ar po asmens mirties paveldimos ir jo skolos?

Taip, su palikėjo turtu paveldimo ir skolos, tačiau tik tuo atveju, jei priimamas palikimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi priimti jį visą. Priimti palikimą dalimis ar su kokiomis nors sąlygomis draudžiama.. Skolos nepereis tuo atveju, jei paveldėtojas nepriims paveldimo turto.  Įpėdiniams nepereina tik asmeninio pobūdžio prievolės – pavyzdžiui, prievolė periodiškai mokėti alimentus vaikų išlaikymui.

 

Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.

 

Tačiau žinant skolų dydį geriausia priimti palikimą antstoliui sudarant turto apyrašą, kadangi tada palikimą priėmęs asmuo už palikėjo skolas atsako ne visu savo turtu, o tik paveldėtu. Tokiu atveju įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą. Notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Įpėdinis šį pavedimą ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui.

Ar asmuo turi teisę paveldėti turtą po partnerio mirties, jei jie nebuvo susituokę?

Šiuo metu galiojantys teisės aktai paveldėjimo teisės pagal įstatymą po partnerio mirties nesuteikia. Tačiau paveldėti turtą galima partneriui surašius testamentą.

Kas gali pretenduoti į kompensaciją, teikiamą nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų?

Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą, pasibaigus baudžiamajam procesui ir įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Šiuo atveju žala kompensuojama nukentėjusiajam, kuriam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, sprendimu yra priteista turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas.

 

Smurtiniu nusikaltimu baudžiamajame kodekse laikoma nusikaltimo požymių turinti veikla, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika.
Tais atvejais, kuomet nėra pasibaigęs baudžiamasis procesas, turtinė ir (ar) neturtinė žala gali būti kompensuojama avansu. Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensaciją avansu turi:

  • nukentėję asmenys, kuriems padaryti smurtiniai nusikaltimai;
  • nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, tėvai, įtėviai ir išlaikytiniai.

 

Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnį, kompensuojama teismo nustatyto dydžio turtinė ir neturtinė žala, neviršijanti šiame straipsnyje nustatytų dydžių.

 

Nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiems asmenims, kuriems teismas priteisė kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, taip pat nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniams, vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams ir išlaikytiniams kompensuojamos turtinės žalos dydis negali viršyti:

1) 100 minimaliųjų gyvenimo lygių (toliau – MGL), jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė;

2) 80 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata;

3) 60 MGL, jeigu padarytas kitas smurtinis nusikaltimas.

  1. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniams, vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams ir išlaikytiniams kompensuojamos neturtinės žalos dydis negali viršyti:

1) 120 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė;

2) 100 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata;

3) 80 MGL, jeigu padarytas kitas smurtinis nusikaltimas.

 

Prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kokios yra sutuoktinio teisės į kito sutuoktinio nekilnojamąjį turtą, įgytą iki santuokos sudarymo?

Iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė ir kitas sutuoktinis jokių teisių į šį nekilnojamąjį turtą neturi. Išimtis yra tuo atveju, jei  minėtas turtas yra šeimos gyvenamoji vieta (būstas). Tokiu atveju tokia šeimos gyvenamoji patalpa, taip pat ir teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa yra pripažįstama  šeimos turtu ir jam galioja šeimos turto  teisinis režimas. Tai reiškia, kad sutuoktinis, kuriam šeimos gyvenamoji patalpa priklauso asmeninės nuosavybės teise, negali perleisti nuosavybės teisės į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisių į jį be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo. Kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, šeimos turto sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Be to, iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams.

 

Pvz., jei besiskiriančioje šeimoje yra nepilnamečių vaikų ir jų gyvenamoji vieta yra nustatoma su sutuoktiniu, kuris nėra turto savininkas, teismas gali nustatyti uzufruktą – teisę naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu sutuoktiniui, kol vaikai sulauks pilnametystės.