Žmogaus teisės

shutterstock_249342409

Pagarba žmogaus teisėms ir orumui, taip pat laisvės, demokratijos, lygybės ir teisinės valstybės principai – bendros visų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vertybės. Jomis grįsta ES veikla tiek šiapus, tiek anapus jos sienų.

Žmogaus teisės yra universalios, priklausančios be išimties kiekvienam žmogui. Jų riboti negali nei teisinė valstybės sistema, nei kiti vietiniai veiksniai. Tokias žmogaus teises kaip teisė į gyvenimą, laisvę, asmens neliečiamybę, pilietines ir politines laisves gina Jungtinių Tautų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Europos Tarybos priimta  Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau -Europos žmogaus teisių konvencija), kitos tarptautinės sutartys ir priimti teisės aktai.

Europos veiksmai šioje srityje grindžiami Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, prie kurios pridėta 2000 m. priimta Pagrindinių teisių chartija. Nuo 2009 m. Chartija yra teisiškai privaloma ES institucijoms ir nacionalinėms vyriausybėms (kai jos įgyvendina ES teisę). Chartija neprieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai (kurią priėmė Europos Taryba). Joje nenustatytos naujos teisės, bet surinktos jau esamos teisės, kurios anksčiau buvo pateiktos skirtinguose šaltiniuose.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra tarptautinis teismas, galintis nagrinėti asmenų, organizacijų ir įmonių, teigiančių, kad buvo pažeistos jų teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių konvencijoje, skundus. Konvencija yra tarptautinė sutartis, kuria didelė dalis Europos valstybių susitarė užtikrinti tam tikras pagrindines žmogaus teises.

Pareiškimo formuliaro EŽTT pildymo atmintinė

Europos Žmogaus Teisių Konvencija

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija